Į konferenciją Vilniuje susirinko visuomenės veikėjai, švietimo ir mokslo atstovai iš JAV, Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių. Renginyje dalyvavo ir savo įžvalgomis dalinosi Amjeno universiteto (Prancūzija) filosofijos profesorius emeritas Jeffrey Andrew Barashas, Bostono koledžo (JAV) filosofijos profesorius Johnas Sallisas ir Frederickas J. Adelmannas, buvęs Europos integracijų studijų centro vadovas, Bonos universiteto (Vokietija) Politikos mokslų ir sociologijos instituto profesorius emeritas Ludgeris Kühnhardtas ir kt.
Universitetas tremtyje
EHU buvo įkurtas 1992 m. Minske ir žengė vakarietiškų universitetų keliu. Universiteto steigėjai turėjo tikslą sukurti nepriklausomą ir europietiškomis vertybėmis grįstą švietimo instituciją, tačiau valdžios institucijos ėmė riboti EHU autonomiją bei akademinę laisvę ir galop dėl politinių priežasčių jis buvo uždarytas. Su Lietuvos, Šiaurės Europos šalių, Europos Sąjungos ir JAV pagalba universitetas atgimė tremtyje – Vilniuje, 2004-aisiais. EHU tapo pirmuoju universitetu XXI amžiuje veikiančiu tremtyje. Šiais metais sukanka lygiai 20 metų nuo EHU atkūrimo Lietuvoje.
Pasak EHU rektoriaus dr. Viliaus Šadausko, per šiuos 20 veiklos Lietuvoje metų universitetas buvo akademinės laisvės simbolis ir tvirtai laikėsi savo misijos – ugdyti laisvas, kritiškai mąstančias asmenybes ir prisidėti prie visuomenės pažangos. Įsiliedamas ir bręsdamas Europos ir Lietuvos švietimo sistemoje universitetas sustiprino ir praplėtė savo studijų programas bei subūrė didelę laisvų, kuriančių žmonių bendruomenę. Šiandien, rektoriaus teigimu, EHU turi didelį plėtros potencialą ir siekia būti aktyviu veikėju tiek Lietuvoje, tiek Europoje.
Universiteto ateities vizija: į ateitį orientuota švietimo įstaiga, ugdanti naująją lyderių kartą
Pirmoji konferencijos diena buvo skirta apžvelgti ir įsigilinti į universiteto istoriją, jo tapatybę ir misiją, taip pat aptarti humanitarinių mokslų perspektyvas šiandienos pasaulyje. Pasak EHU įkūrėjo prof. Anatolijaus Michailovo, humanitariniai mokslai išlieka aktualūs ir šiais laikais, nes jie padeda ugdyti kritinį mąstymą, lavina kūrybiškumą, taip pat iškelia humanistinius idealus, kurie itin svarbūs dirbtinio intelekto ir technologijų amžiuje.
Konferencijos metu buvo aptarta ir EHU 2.0 koncepcija bei universiteto vaidmuo ugdant būsimų lyderių kartą. Ši koncepcija numato platesnį universiteto dalyvavimą visuomeniniuose procesuose bei naujų tarptautinių partnerysčių kūrimą, aktyvesnį bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo, glaudesnį bendruomenės įtraukimą. Aptariant koncepciją paliestos šiandien itin aktualios tvarumo, šiuolaikinių įgūdžių ir kitos temos.
Naujoji koncepcija taip pat numato didesnį EHU vaidmenį Lietuvoje. Pasak rektoriaus dr. V. Šadausko, veikdamas Lietuvoje, EHU siekia būti naudingas šaliai ir orientuotis į tiesioginę naudą duodantį rezultatą – pavyzdžiui, rengti aukštos kvalifikacijos specialistus Lietuvos darbo rinkai. EHU studijuoja ir studentai iš Lietuvos, o užsienio studentams universitetas siūlo lietuvių kalbos kursus bei supažindina su Lietuvos kultūra ir istorija. Tai leidžia studentams iš užsienio sklandžiai integruotis į Lietuvos visuomenę bei darbo rinką.
„Mes esame europietiškas, vakarietiškomis vertybėmis paremtas universitetas – šiuo keliu žengiame ir toliau. Būti Lietuvoje mums yra privilegija, kurią vertiname, todėl stengiamės būti svarbia šios šalies dalimi“, – teigia rektorius dr. V. Šadauskas.
