Teisė į mokslą yra daugialypė teisė, visų pirma apimanti galimybę įgyti išsilavinimą ir leidžiantį tobulėti visą gyvenimą. Kartu teisė į mokslą turi ribas, kurias lemia valstybių galimybės ir ypatybės, įtvirtintos jų nacionalinėje teisėje. Tarptautinės teisės normos dėl teisės į švietimą atrodo vienodos ir nedviprasmiškos: 46 valstybės sėkmingai įgyvendina plataus masto Europos projektą romantiškai vadinamą Bolonijos procesu, kuriuo siekiama išplėsti aukštojo mokslo prieinamumą, pagerinti jo kokybę ir patrauklumą, skatinti mobilumą ir užtikrinti sėkmingą absolventų įsidarbinimą.
Tačiau ar tikrai valstybės vieningai supranta teisę į mokslą? Kaip susiformavo teisės į mokslą vertybės? Kokios yra šiuolaikinių nacionalinių teisinių sistemų galimybės ir apribojimai, susiję su teisės į mokslą įgyvendinimu? Kaip teisė į švietimą įgyvendinama dinamiškiausioje srityje – aukštajame moksle? Kaip teisė į švietimą įgyvendinama valstybėse, kuriose vyksta karas? Kokią vietą įgyvendinant teisę į švietimą užima dirbtinis intelektas? Kokią matome teisės į švietimą ateitį?
Siūlomos diskusijos kryptys:
Teisės į mokslą istorija ir filosofija
Akademinė laisvė – neaiški sąvoka
Visuotinis požiūris į teisę į mokslą
Regioniniai teisės į švietimą ypatumai
Švietimo politikos apgaulės
Klinikinis teisinis švietimas teisės į švietimą kontekste
Teisė į švietimą ir būsimi valstybių įsipareigojimai
Teisės į švietimą įgyvendinimas karo metu
Teisė į mokslą ir dirbtinis intelektas
Teisės į švietimą įgyvendinimas šalies viduje
Atrinkti pranešimai bus pristatyti konferencijoje. Atrinktiems pareiškėjams bus pranešta el. paštu iki 2024 m. lapkričio 30 d.
Be to, atrinktų darbų autoriai gali būti pakviesti publikuoti mokslinį straipsnį anglų kalba Europos humanitarinio universiteto SCOPUS indeksuojamame žurnale „Topos“.
Pateikite savo pranešimą ir pasinaudokite šia įdomia galimybe! Spauskite čia.
Jei turite klausimų, susisiekite su mumis: conference_depsocial@ehu.lt